Mažeikių viešojoje bibliotekoje rašytojas ir vertėjas Algimantas Mikuta pristatė kraštiečiams naujausias savo knygas

2017 m. birželio 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, pradėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų renginių ciklą „Mūsų krašto šviesuoliai“, pakvietė į susitikimą poetą, rašytoją, vertėją Algimantą Mikutą. Savo kraštiečiams jis pristatė dvi naujausias knygas: prisiminimų ir apmąstymų knygą „Mėnulio peilis“ bei poezijos vertimų rinkinį „Poetų pasjansas“.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Rašytojas gimė Mažeikiuose, vaikystę praleido Salantuose, būdamas dešimties metų grįžo į gimtinę ir čia baigė vidurinę mokyklą. Buvęs ilgametis „Nemuno“ žurnalo redaktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1966 m., išleidęs 20 knygų, išvertęs nemažai rusų literatūros ir kitų tautų rašytojų kūrinių, Algimantas Mikuta yra vienas ryškiausių Lietuvos poetų, nuo pirmųjų knygų įėjęs į XX a. lietuvių literatūros klasikų gretas, turintis savo išskirtinę vietą ir XXI a. lietuvių poezijoje. 2003 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, 2011 m. Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija. A. Mikutos poetinė kūryba versta į keliolika užsienio kalbų, daug tekstų virtę populiariomis dainomis.

Prieš septynerius metus Mažeikių viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta pirmoji A. Mikutos prozos knyga „Kompostas: dešimties metų (1996-2005) užrašai“, kurioje rašoma apie Lietuvos kultūrinio ir politinio gyvenimo, XX amžiaus įvykius Žemaitijoje, pateikiama įvairių smagių kaunietiškų bei žemaitiškų istorijų. Naujausioji kraštiečio prozos knyga „Mėnulio peilis“ teminiu atžvilgiu yra lyg savotiškas šios knygos tęsinys ar papildymas, kuriame pasakojama apie vaikystę Salantuose, Mažeikiuose, studentiškus metus Kaune, linksmus ir liūdnus jaunystės nuotykius, tuometinę Kauno bohemą, „Nemuno“ žurnalo pradžią. Knygoje komentuojami aktualūs politinio gyvenimo įvykiai, prisimenami garsūs ir mažiau žinomi rašytojai, spalvingos asmenybės.

Renginio pradžioje buvo trumpai pristatyta ir dar viena Algimanto Mikutos knyga. Tai 2014 m. išleista eilėraščių ir poemų rinktinė „Gyvenau be laikrodžio“, už kurią rašytojui 2015 m. paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija. Šioje knygoje – viso gyvenimo rinktinė kūryba nuo pirmojo rinkinio „Gėlės braižykloje“, išleisto 1962 m., iki 2013 m. išleisto „Keltininko“, kuris buvo apdovanotas Bernardo Brazdžionio literatūros premija. Šioje knygoje spausdinamos ir kiek mažiau žinomos 5 poemos. Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro aktorės (vadovė Airida Lementauskienė) paskaitė keletą trumpų ištraukų iš poemos „Giesmės algoritmai“.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA
OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Knygos „Mėnulio peilis“ pristatymą Algimantas Mikuta pradėjo pasakojimu, kokias mintis jam sukelia gimtasis miestas, kuriame jis apsilanko beveik kiekvieną vasarą, ir kaip gimė naujausioji knyga. Užsirašinėdamas įvairias mintis ir prisiminimus, rašytojas sukaupė nemažą pluoštą užrašų, iš kurių ir sudėliojo prozos knygas „Kompostas: dešimties metų (1996-2005) užrašai“ ir „Mėnulio peilis“. Tačiau pastaroji knyga yra šiek tiek kitokios struktūros, nes užrašai sudėlioti nebe chronologiškai, kaip ankstesnėje knygoje, o sugrupuoti pagal tam tikras temas. Rašytojas teigia dėliojęs šiuo užrašus beveik pusę metų, dar treji metai praėjo, kol knyga buvo išleista. Autorius išsamiai pristatė septynias knygos dalis, paaiškindamas, kas jose svarbiausia, įdomiausia, kaip atsirado vienas ar kitas pavadinimas, paskaitė trumpų ištraukų, labiausiai atspindinčių pristatomą dalį. Knygoje pateikiama prisiminimų apie 20 įvairių asmenybių: rašytojų, menininkų, klasės draugų, kitų mažeikiškių. Pasak rašytojo, jam buvo svarbiausia parašyti apie tuos žmones, apie kuriuos niekas kitas neparašys. Pristatydamas knygą, svečias dažnai nuklysdavo į prisiminimus apie vaikystę, tėvus, senelius. Renginio dalyviai šypsodamiesi linkčiojo galvomis, klausydami Juozo Vaičkaus „Skrajojamojo“ teatro aktorių skaitomų knygos „Mėnulio peilis“ ištraukų apie sovietinių laikų Mažeikius ir vyresniosios kartos atstovams gerai žinomas to laikotarpio asmenybes.

Kalbėdamas apie knygą „Poetų pasjansas“, A. Mikuta sakė, kad šiais laikais dramaturgijos ir verstinės poezijos nelabai kas nori leisti. Suradęs įvairiuose leidiniuose skelbtus eilėraščių vertimus, rašytojas sudarė 20 poetų kūrybos vertimų knygelę, kurią išleido savo lėšomis, ir, šiek tiek jų atsivežęs į renginį, padovanojo mažeikiškiams. Vertėjo darbas – labai sunkus, kartais pačiam parašyti lengviau, negu išversti, – teigė daugiau kaip dešimties romanų, apsakymų, eilėraščių, publicistinių knygų vertimų autorius.

Algimanto Mikutos vaikystės draugas ir buvęs kaimynas Vygandas Ostrauskis, perskaitęs visas rašytojo knygas, sakė, kad „mūsų Algimantas tarp poetų yra pačioje viršūnėje“, jo kūryboje kiekvienas gali rasti tai, ko jam reikia: poezijos, publicistikos, filosofijos. Literatė, mokytoja Asta Brazaitienė kraštiečio poeziją pavadino savo pirmąja meile, kuri neišblėsta iki šiol, ji daug tekstų moka mintinai, juos dainuoja pritardama gitara. Į renginį mokytoja atsinešė pirmąsias poeto knygas, iš kurių pavadinimų sudėliojo originalų palinkėjimą svečiui. Susitikime dalyvavusi mažeikiškė Ksavera Butkienė nustebino rašytoją, papasakojusi prisiminimų apie jo senelius, gyvenusius Barstyčiuose. A. Mikuta prisipažino parašęs naują poezijos knygą „Kelias į Laumes“, kurioje yra eilėraštis apie kelią, kuriame pirmą kartą susitiko jo tėvai.

Dar ilgai tą vakarą su kraštiečiu bendravo gausiai į renginį susirinkę buvę jo klasės draugai, pažįstami, rašytojo kūrybos gerbėjai.

 

 

Dangira Undžienė,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja
Nuotraukos Janinos Dambrauskaitės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *