Ralis „Aplink Lietuvą“ per „VW Passat“ langą

Ralis „Aplink Lietuvą“ vyksta net nuo 1931 metų, todėl nenuostabu, kad kasmet šiuo automobilių sporto renginiu susidomi vis nauji veidai, norintys jį pamatyti, išbandyti, įveikti, nugalėti.

zzVos metus laiko automobilio vairą įvairiose autosporto varžybose sukantis Vytis Šliažas, dalyvaujantis Lietuvos mini ralio čempionate, taip pat neatsispyrė ir pagundai startuoti 2017 metų ralyje aplink mūsų šalį. Vis gi, varžybos buvo surengtos kartu su antruoju mini ralio etapu. Tiesa, pastarasis truko tik vieną dieną, o Lietuvą apvažiuoti reikėjo per tris dienas. Taigi lenktynių dalyvių laukė dar dvi papildomos dienos važiavimo ir nuotykių.

Įdomu tai, kad ralyje startavo ir dešimt kariškių ekipažų, kuriems tai taip pat buvo įdomus išbandymas ir tuo pačiu nekasdieniškas nuotykis.

Nuo ralio finišo nepraėjus pilnai savaitei jo dalyviai dar tebegyvena savaitgalio įspūdžiais, patirtais 23 greičio ruožuose, kuriuos jiems paruošė organizatoriai. Trasos buvo išdėstytos penkiolikoje Lietuvos respublikos savivaldybių.

Debiutas

Vytis Šliažas, kaip ir visose dalyvautose varžybose, taip ir šiose, startavo su keturiais ratais varomu „Volkswagen Passat B6“ sedanu, turinčiu 3,2 litrų variklį, generuojantį 250 AG ir 330 Nm galią.

zzz„Ralyje „Aplink Lietuvą“ – tai buvo debiutas tiek man, tiek mano šturmanui. Prieš tai tik buvome girdėję apie tokį renginį, tačiau net nenutuokėme, kaip ir kas ten vyksta. Pasiklausinėjom pažįstamų, tai vieni sakė, kad tam reikia rimtai ruoštis ir būtina turėti techninės pagalbos automobilį. Kiti gi teigė, kad tas nėra būtina. Paskaičiavę savo finansus, nutarėme važiuoti be techninės pagalbos. Neturėjome jokių atsarginių detalių, nieko. Tiesa, buvome įsidėję „Dunlop Direzza“ padangas, specialiai „Nemuno žiedo“ trasoje esančiam greičio ruožui. Jas taip pat naudojame ir kituose pirmos dienos ruožuose“,- kalbėjo ralio debiutantas Vytis, kuriam kelią rodė šturmanas Rokas Vežikauskas.

Ekipažo nariai džiaugiasi, kad debiutas šiame ralyje netapo prisvilusiu blynu. Finišas buvo pasiektas. Per tris dienas įveikta daugiau nei 800 km atstumas, iš kurių virš 40 km buvo greičio ruožai su asfalto ir žvyro danga. Buvo sudeginta apie 110-120 litrų 98 oktaninio skaičiaus kuro, o „Castrol“ tepalus mėgstantis variklis, jų „nugėrė“ beveik iki minimalios normos, tačiau papildymo neprireikė.

Absoliučioje ralio įskaitoje Vytis su Roku užėmė puikią vienuoliktą vietą iš daugiau kaip 60 dalyvių, o savo SGC4 klasėje liko ketvirti.

Kaip gi atrodė jų trys dienos, žvelgiant į kelią per „VW Passat“ langą? Beje, per tokios markės ir modelio automobilių langus į kelią dar žvelgė ir aštuoni kariškių ekipažai, kurie taip pat dalyvavo šiame ralyje.

„Nemuno žiede“ lėkė 200 km/h greičiu

Ekipažo nariai pripažįsta, kad pradžioje manė, jog antra ir trečia dienos bus nuobodžios, nes joms buvo numatyta ne daug greičio ruožų ir daug kilometrų pervažiavimo tarp jų. Pagrindinė greičio ruožų dalis buvo pirmąją dieną, kuomet lenktynėse varžėsi ir mini ralio dalyviai.

„Buvo tikrai linksma ir toks formatas patiko. Kadangi antrą ir trečią varžybų dieną po greičio ruožų tekdavo pervažiuoti po maždaug 100 kilometrų, ir taip visą dieną, taigi tiesiog nebuvo laiko kada pailsėti. Todėl atrodė, kad visa diena pilna judesio ir įvykių. Tai važiuoji, tai vėl lenktyniauji“,- įspūdžiais dalinosi Vytis.

Daugiausiai pagyrimų Vytis skyrė greičio ruožui „Nemuno žiede“, kuri pirmą kartą jis važiavo su mažai dirbtinių stabdymo zonų ir vietomis lėkė 190-200 km/h greičiu. „Tokiomis akimirkomis ne kartą surikau, kad Vytis važiuotų atsargiau ir ramiau, nes atitvarai įvažiuojant į pavojingus posūkius būdavo mano pusėje ir labai arti“,- prisiminimais dalinasi šturmanas Rokas. Čia viename iš greičio ruožų ekipažas lyderiams pralošė 15 sekundžių, kas jų manymu nėra daug, turint silpnesnį automobilį ir mažesnę patirtį automobilių sporte. Lyderiai čia užtruko 4 min. 49 sek.

„Pradžioje „Nemuno žiede“ lėkti buvo baisoka, bet kuo toliau, tuo drąsiau ir greičiau važiavome. Iš viso per ralį čia teko prasukti apie 20 kilometrų“,- pasakojo Vytis. Jis džiaugiasi, kad šią trasą ima pažinti vis geriau. „Vasarą esu čia prieš tai važiavęs gal 1 ar 2 kartus. Žiemą čia teko lėkti pora kartų per „Winter Games“ varžybas. Taigi su trajektorijomis dar reikia dirbti ir dirbti. Bet matau, kad lyginant su praeitais metais, darau pažangą. Pernai važiuojant kvailomis trajektorijomis „Ąžuolo“ posūkyje vos neteko „pasibučiuoti“ su trasą juosiančiais barjerais. Šiais metais trajektorijos jau buvo geresnės, o tai leido važiuoti greičiau ir fiksuoti geresnį rezultatą“,- pastebimu progresu džiaugėsi lenktynininkas.

Tiesa, „Nemuno žiedo“ greičio ruože nebuvo apsieita be nedidelės klaidos. Važiuojant antrą ratą, ekipažas išslydo iš trasos. Važiuodamas pirmą kartą Vytis pristabdė per anksti, o antrą kartą nusprendė posūkį įveikti efektyviau, tačiau pristabdė per vėlai ir turėjo pasivažinėti per žolę. Laimei, viskas baigėsi gerai. Kaip Vytis juokauja: „Tuomet trumpam įjungėme oro kondicionierių, kad atvėstų emocijos, o grotuve pakeitėme kitą diską“.

Ant žvyro nerizikavo

Jis taip pat išskyrė ir žvyrinius greičio ruožus Marijampolėje bei prie Pasvalio. Ekipažas juose startavo iš 11-os pozicijos, trasa dar nebuvo labai išmalta, todėl gana smagiai ten prasivažiavo. „Automobilis puikiai jautėsi ant žvyro, netgi geriau negu ant asfalto. Tačiau vairuotojas čia jautėsi tikrai ne geriau. Važiavau su Semi Slick tipo padangomis, todėl teko būti labai atsargiam, nesiekti maksimumo bei nepervertinti savo galimybių. Važiavom čia vidutiniškai ir su protu. Žinoma, norint tokiuose greičio ruožuose užfiksuoti gerą rezultatą, dar reikia dirbti su trajektorijomis. Šiuo atveju važiavome daugiau dėl smagumo. Manau, ir žiūrovams buvo smagu mus stebėti“,- apie nuotykius ant žvyro pasakojo Vytis.

Krūva reikalų su padangomis ir palikti sumuštiniai

O nuotykių per tris dienas ekipažas turėjo ne vieną ir ne du. Bet juk kelionių ir nebūna be nuotykių.

Pirmas nuotykis, pridaręs nemažai papildomų reikalų – padangos. Vytis turėjo jų du komplektus. Vienas ant automobilio, kitas automobilio salone. Prieš greičio ruožą salone esančius ratus, ekipažas išsiimdavo, o po jo vėl susidėdavo ir judėdavo iki kito GR. Birštone buvo taip, kad startas nesutapo su finišo lokacija, taigi teko važiuoti atgal, kad pasiimti paliktus ratus.

Pirmąjį greičio ruožą ekipažas įveikė su „Federal“ padangomis, po to užsidėjo „Dunlop“ gumas. Susikrovė visą mantą atgal į mašiną ir pajudėjo antrojo greičio ruožo link. Tačiau įveikus jį, teko vėl lėkti atgal, nes pirmajame GR ant žolės paliko dėžutę, pilnai prikrautą sumuštinių. Valgyt juk norėsis.

Po to „Federalai“ buvo palikti „Volkswagen“ servise Alytuje, o pirmos dienos vakare grįžtant iš Druskininkų jie vėl buvo uždėti ant automobilio.

Galų gale, trečios dienos pabaigoje, po paskutinio greičio ruožo važiuojant iš Molėtų į Vilnių, Vytis pajautė, kad norint važiuoti tiesiai, vairą reikia susukti beveik per pusę, kad automobilis judėtų tiesia trajektorija. Galiausiai automobilis pradėjo drebėti, teko stoti. Priekinė kairė padanga atrodė tragiškai – visa išsikraipiusi. Taigi teko užsidėti atsarginį ratą ir toliau judėti.

Pasibaigę galiniai stabdžiai

Kitas nuotykis – su stabdžiais. Automobilis visas varžybas atlaikė puikiai. Neteko nieko keisti ar remontuoti, kas priklausytų nuo lenktynių ar automobilio gedimo. Tačiau pražiopsota viena smulkmena ekipažui kainavo šiek tiek nervų ir baudą.

„Pirmąją dieną turėjom problemų su galinėmis stabdžių kaladėlėmis. Dar prieš savaitę techninėje apžiūroje man paminėjo, kad galinės stabdžių kaladėlės yra gerokai padilusios, bet nekreipiau į tai dėmesio ir išvažiavau į ralį. Niekad neteko tokių ilgų atkarpų važiuoti, todėl maniau, kad stabdžių tikrai užteks. O čia kaip tyčia pasitaikė 20 km lėkimo Kačerginės trasoje, taigi atvykus į Alytų kaladėlių gale jau buvo nelikę. Iškart pasiskambinau į Alytaus „Moller Auto“ servisą ir po greičio ruožo šiame mieste, jau buvau servise. Tuo pačiu paaiškėjo, kad elektrinis stabdis jau nelabai laiko ir gali bet kada užstrigti, tad meistrai patarė jo nenaudoti varžybų metu. Kadangi pas mane automatas, tai šį stabdį naudodavau starto metu.

Per mažiau nei valandą laiko buvo pakeistos stabdžių kaladėlės ir šiek tiek paremontuotas el. stabdis. Dėl to į kitą greičio ruožą Veisiejuose vėlavome ir gavome baudos“,- istoriją su stabdžiais apibūdino Vytis.

Pavėlavimas naudos neatnešė, nes greičio ruože prieš mus išleido lėtesnį „Subaru“ automobilį, kurį Vytis prisivijo po pusės rato. „Subaru“ vairuotojas į priekį jo neužleido, nes trasa buvo itin siaura ir jam būtų reikėję visiškai sustoti. Todėl lenktynininkas bandė laikyti greitą tempą, bet pusantro rato jausdamas spaudimą jis padarė dvi klaidas, o po vienos iš jų, į orą buvo pakelta vietoj stulpelio naudota padanga, kurios Vyčiui vos pavyko išvengti.

Kūgelių jūra

Verta paminėti ir nuotykį Biržų trasoje, kurioje buvo toks momentas, kai teko akimirkai rimtai pristabdyti, nes atlekiant prieš akis matėsi tik kūgelių krūva, ir buvo neaišku, kaip viską teisingai apvažiuoti. Bėda tame, kad prieš šį greičio ruožai ekipažas turėjo laiko apeiti visą trasą ir su jas susipažinti. Tačiau apėjo tik pusę trasos, nusprendę, kad pabaiga bus nesudėtinga ir viską pavyks teisingai apvažiuoti.

Bet realybė buvo kitokia. Likimo pirštas pagrūmojo. Atlekiant link neišanalizuotos vietos akimirkai pasimetė ir šturmanas, ir vairuotojas, bet galiausiai šiaip ne taip, šį rebusą išspręsti pavyko ir visi kūgeliai buvo apvažiuoti teisingai. Važiuojant tą patį greičio ruožą antrą kartą – problemų jau nekilo. Jis buvo įveiktas 8 sekundėmis greičiau.

Komandinis rezultatas

„Galutiniu rezultatu esame labai patenkinti, nes ralyje startavome iš devynioliktos pozicijos (pagal ankstesnio mini ralio etapo rezultatus) ir sugebėjome pagerinti savo pasirodymą“,- džiaugėsi šturmanas Rokas.

Tuo tarpu Vytis liko patenkintas tuo, kad kiekvienose varžybose sugeba išmokti kažko naujo ir patobulėti. „Jeigu reikėtų vertinti savo sportinę formą dešimtbalėje sistemoje, tai sau duočiau šešetą. Pernai sau būčiau skyręs tarp 3 ir 4 balų. Geriausia motyvacija man yra varžovai, kurie automobilių sporte sukasi po 8-12 metų. Kai juos prisivysiu, tuomet galėsiu sau skirti 7-8 balus. Vis galvoju, kad reikia galingesnio ir sportiškesnio automobilio su normalia sportine važiuokle, tačiau dar reikia pačiam išmokti važiuoti su tuo, ką turiu. Todėl po varžybų analizuoju kiekvieną savo važiavimą, klausinėju patarimų ir panašiai. Visų nuopelnų ralyje „Aplink Lietuvą“ sau neprisiimu. Esu be galo dėkingas savo šturmanui Rokui, kuris pavyzdingai atliko savo darbą ir atvedė mane link finišo“,- atviravo Vytis.

Į trečią vietą savo klasėje ekipažas nepretendavo, nes pirmi trys varžovai važiuoja su galingesne technika ir turi daugiau patirties. Be to, pirmi trys šios klasės ekipažai užėmė pirmas tris vietas ir absoliučioje rikiuotėje.

Be patirtų nuotykių, ekipažas per tris dienas užsidirbo 30 sekundžių baudą: 20 – už pavėlavimą į anksčiau minėtą greičio ruožą ir dešimt už du nuverstus kūgelius. Po 8-o greičio ruožo ekipažas buvo klasifikuojamas 9-oje pozicijoje, po 20-o jie buvo vienuolikti ir iki finišo išlaikė šią vietą. Nugalėtojams Vyčiui Pauliukoniui ir Audroniui Gulbinui jie pralošė 3 min. 19,3 sek. O jeigu nebūtų   gavę baudų, Vytis ir Rokas galėjo būti tarp dešimt greičiausiųjų.

Lietuvos mini ralio čempionato antrąjį etapą, kuris vyko pirmąją ralio „Aplink Lietuvą“ dieną, ekipažas užbaigė 17-oje bendros įskaitos vietoje, o savo klasėje buvo penkti. Beje, Vyčio atstovaujama komanda „AG Racing“ komandinėje mini ralio etapo įskaitoje užėmė pirmąją vietą.

Raliui ruošėsi žiūrėdami „Youtube“

Įdomu tai, kad kartu jie važiavo vos trečią kartą. Bendrą kalbą vyrukai rado jau per pirmas varžybas Alytuje, pernai metų rudenį.

„Ruoštis raliui „Aplink Lietuvą“ pradėjome dar prie kompiuterio ekranų. Kadangi šio ralio trasos beveik nepasikeitusios nuo 2015 metų, todėl daugumą jų peržiūrėjome „Youtube“ ir taip su jomis bent kažkiek susipažinome. Kai kurios jų buvo visiškai identiškos, kūgeliai stovėjo lygiai tose pačiose vietose, bet buvo ir visai naujų atkarpų. Video peržiūros labai padėjo. Analizavome kaip važiuoja skirtingi lenktynininkai, kur jie daro klaidas, kokias trajektorijas pasirenka. Tiesa, kas šiame ralyje važiuoja ne pirmą kartą, turi šiokį tokį pranašumą“,- apie greičio ruožų specifiką kalbėjo Rokas Vežikauskas.

„Kitais metais vėl planuoju startuoti šiame ralyje, tačiau būčiau labai laimingas, jeigu trasų konfigūracijos būtų visiškai nepažįstamos. Juk taip įdomiau“,- samprotavo Vytis.

Pro „Passat“ langus į trasą žvelgė ir kariškiai

Verta paminėti, kad pro „VW Passat“ automobilių langus į trasą šįkart žvelgė ne tik Vytis su Roku.

Ralyje „Aplink Lietuvą“ startavo ir dar aštuoni, visiškai nauji „VW Passat“ automobiliai, aprūpinti 1,4 litro TSI Bluemotion varikliais. Šiais automobiliais varžėsi aštuoni specialaus projekto „Karys lenktynininkas“ ekipažai. Dar du iš kariškių sudaryti ekipažai važiavo su „Toyota“ markės automobiliais.

Tarp karių geriausiai sekėsi Ignui Biliui ir Edgarui Pikeliui. Bendroje ralio įskaitoje jie užėmė 30-ą vietą.

Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotame pėstininkų batalione, „Piranijų” kuopoje tarnaujantis ir greičiausiu kariškiu ralyje „Aplink Lietuvą“ buvęs Ignas Bilius visapusiškai gyrė renginį: „Super ralis! Per tris dienas ne vieną kartą sakiau šiuos žodžius. Buvau maloniai nustebintas rungčių kiekiu, jų įvairove bei varžybų dinamiškumu. Praėjus keletui dienų po varžybų vis dar gyvenau mintimis apie nuvažiuotus kilometrus ir aplankytas vietas, kuriose buvo galima spustelėti gazą. Tiek labai lėti slalomai, tiek beprotiškai greiti ratai „Nemuno žiede“, tiek žvyras kroso trasose ar greiti slalomai apleistose asfaltinėse aikštelėse paliko gerus įspūdžius, o lekiant šiais ruožais kūną nuolat užpildydavo adrenalinas.

Kaip ir kariuomenėje, taip ir čia laiko atsipalaidavimui nebuvo: viena rungtis keitė kitą, o pervažiavimams tarp greičio ruožų laiko buvo apskaičiuota tiksliai tiek, kiek jo reikia. Todėl tuščiažodžiauti su varžovais ar mojuoti merginoms nebuvo kada“.

Su ilgą ratų bazę turinčiu „VW Passat“ automobiliu važiavęs ekipažas didelių gabaritų automobiliu nesiskundė, nors sutiko, kad valdyti tarp kugelių „Honda Civic“ ar trečios serijos BMW būtų daug lengviau. „Valdyti tokio dydžio automobilį visose be išimties rungtyse buvo labai įdomu. Be to, ilguose pervažiavimuose mūsų nevargino automobilio garsai ar kieta važiuoklė. Komfortas buvo nuostabus“,- įspūdžiais apie automobilį dalinosi Ignas.

Galiausiai jis pridūrė, kad tokio formato renginyje sudalyvaus tikrai dar ne kartą. „Kiekvienam vairuotojui siūlyčiau čia sudalyvauti. Tiesiog su tuo, ką turi. Ar su senu „Renault Espace“, ar su nauju „VW Passat“, ar su kitu automobiliu. Tai ir labai geras laiko praleidimas, ir puiki patirtis vairuotojai“,- dalyvauti varžybose ragina kariškis Ignas Bilius.

Sekantys startai

Vienas pilnas lenktynių savaitgalis baigėsi, bet laukia kitas. Jau šios savaitės pabaigoje Vytis Šliažas startuos dvejose varžybose: Greituminio slalomo čempionato trečiajame etape, Veisiejuose, ir Dzūkijos taurės 3-ajame etape.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *