Lietuvoje elektromobilių skaičius auga sparčiau nei infrastruktūra, kuri turėtų juos aptarnauti. Individualių namų savininkai problemą dažniausiai išsprendžia gana paprastai – kieme atsiranda įkrovimo stotelė, o vėliau dažnai ir saulės elektrinė. Tuo metu daugiabučių gyventojai vis dar susiduria su visiškai kita realybe.

Teoriškai elektromobilio įkrovimo vieta požeminėje aikštelėje ar kieme jau neturėtų stebinti nieko. Praktikoje net ir vienos stotelės įrengimas daugiabutyje šiandien dažnai virsta ilgu procesu su kaimynų derinimais, elektros galios klausimais, administratorių atsargumu ir infrastruktūros ribotumais.

Būtent todėl Lietuvoje formuojasi paradoksali situacija – elektromobilių žmonės nori vis labiau, tačiau dalis miestų daugiabučių tam vis dar nėra pasiruošę techniškai.


Didžiausia problema prasideda ne nuo stotelės, o nuo elektros galios

Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad elektromobilių įkrovimo stotelės daugiabutyje yra tiesiog papildoma rozetė parkinge. Realybėje situacija kur kas sudėtingesnė. Pagrindinis klausimas dažniausiai būna ne pati stotelė, o elektros infrastruktūra. Didelė dalis senesnių daugiabučių Lietuvoje buvo projektuoti visiškai kitokiam energijos suvartojimui. Tais laikais niekas negalvojo, kad ateityje dešimtys gyventojų vienu metu kraus automobilius, todėl šiandien daugelyje pastatų tiesiog trūksta laisvos elektros galios.

Ir būtent čia prasideda sudėtingiausia dalis. Jei gyventojas nori įsirengti įkrovimo stotelę požeminėje aikštelėje, dažnai reikia:

vertinti įvado galimybes;

tikrinti elektros tinklo apkrovas;

projektuoti papildomas linijas;

derinti sprendimus su administratoriumi;

kai kuriais atvejais – net didinti viso pastato galią.

Tai jau nėra „paprastas elektros darbas“. Dažnai kalbama apie visos infrastruktūros pritaikymą naujam gyvenimo modeliui.


Senesni daugiabučiai šiandien susiduria su didžiausiu iššūkiu

Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje sparčiai daugėja elektromobilių, tačiau didelė dalis miesto gyventojų vis dar gyvena senesnės statybos daugiabučiuose. Ir būtent čia problema tampa didžiausia. Dalis tokių pastatų net neturi požeminių parkavimo aikštelių. Kiti turi ribotas elektros galimybes arba bendras sistemas, kurios nebuvo projektuotos nuolatiniam didelės galios apkrovimui. Kai kurie gyventojai šiandien atsiduria gana keistoje situacijoje – elektromobilį jie jau gali sau leisti finansiškai, tačiau neturi kur jo patogiai krauti.

Būtent dėl to Lietuvoje vis dar matomi gana chaotiški sprendimai: prailgintuvai per šaligatvius, kabeliai iš balkonų ar laikinas krovimas iš buitinių rozečių. Specialistai pripažįsta, kad tokie variantai ne tik nepatogūs, bet kai kuriais atvejais tampa ir saugumo problema.


Didžiausias stabdis dažnai būna ne techninis, o organizacinis

Net ir tada, kai techniškai stotelę įrengti įmanoma, prasideda kita problema – bendras sutarimas. Daugiabučiuose beveik kiekvienas sprendimas tampa kolektyviniu klausimu. Reikia administratoriaus leidimų, gyventojų pritarimo, kartais – bendrijos balsavimo. Dalis žmonių elektromobilių infrastruktūrą vis dar vertina atsargiai, nes bijo papildomų išlaidų, didesnių mokesčių ar sudėtingų rekonstrukcijų. Ir čia atsiranda dar viena problema – infrastruktūra dažnai pradedama planuoti tik tada, kai jos jau skubiai reikia.

Energetikos ekspertai pastebi, kad Lietuvoje vis dar trūksta ilgalaikio požiūrio. Daugelyje naujų projektų įkrovimo infrastruktūra jau tampa standartu, tačiau senesniuose daugiabučiuose procesas dažnai vyksta pavėluotai ir fragmentiškai.


Viena stotelė šiandien gali būti tik pradžia

Dar viena priežastis, kodėl daugiabučiuose procesas tampa sudėtingas – elektromobilių skaičius auga daug greičiau, nei daugelis tikėjosi. Jeigu šiandien stotelės reikia vienam gyventojui, po kelerių metų jų gali prireikti dešimčiai ar net pusei namo gyventojų. Todėl specialistai vis dažniau kalba, kad pavieniai sprendimai ilgainiui tampa neefektyvūs.

Jeigu infrastruktūra neplanuojama iš anksto, vėliau prasideda chaosas:

trūksta galios;

neaišku, kaip paskirstyti apkrovas;

atsiranda skirtingos sistemos;

sudėtinga apskaičiuoti elektros suvartojimą;

kyla konfliktai dėl bendrų tinklų naudojimo.

Moderniuose projektuose vis dažniau diegiamos išmanios energijos valdymo sistemos, kurios leidžia paskirstyti galią tarp kelių automobilių ir išvengti tinklo perkrovų.


Kodėl naujos statybos projektai jau gyvena visai kitoje realybėje?

Naujuose daugiabučiuose situacija po truputį keičiasi. Vystytojai jau supranta, kad elektromobilių infrastruktūra tampa ne papildomu privalumu, o būtinybe.

Todėl vis dažniau projektuose iš anksto numatoma:

vieta įkrovimo stotelėms;

rezervinė elektros galia;

kabelių kanalai;

išmanus apkrovų valdymas;

galimybė plėsti sistemą ateityje.

Pirkėjai šiandien jau klausia ne tik apie parkingo vietą, bet ir apie galimybę įkrauti elektromobilį. Kai kuriuose projektuose tai tampa beveik tokiu pačiu svarbiu kriterijumi kaip šildymo sistema ar energinė klasė.


Didžiausias pokytis Lietuvoje dar tik prasideda

Šiandien Lietuva vis dar gyvena pereinamajame etape. Elektromobilių daugėja labai sparčiai, tačiau miestų infrastruktūra nespėja keistis tokiu pačiu tempu. Ir būtent daugiabučiai tampa vieta, kur šis pokytis matomas ryškiausiai. Čia susiduria sena energetikos logika ir nauji žmonių poreikiai.

Dar prieš dešimtmetį daugelis daugiabučių buvo projektuojami pasauliui, kuriame automobilis tiesiog stovėdavo aikštelėje. Dabar jis tampa nuolatiniu elektros vartotoju, kuriam reikia stabilios, saugios ir ilgalaikės infrastruktūros.

Artimiausiais metais būtent daugiabučių energetinė transformacija gali tapti vienu svarbiausių Lietuvos miestų iššūkių. Ir panašu, kad klausimas jau nebėra „ar elektromobilių daugės“, o tai, kaip greitai miestų infrastruktūra sugebės prisitaikyti prie visiškai naujos realybės.

Naujausi