Kaimynai pataria: neslėpkite savo neįgaliųjų, pristatykite juos bendruomenei

Naujienos: Gyvenimo būdas , 2019-09-13 16:27
El. pašto adresas: zemaitija.lt@gmail.com
Vietovė: Šilalės r.

Iš lauko renovuotas, gerai apšiltintas, bet tuščias ir keletas metų be naudos stovintis Žadeikių senasis buvusios mokyklos pastatas turėtų atgimti – jame rengiamasi įkurdinti 10 Adakavo reformuojamų socialinių paslaugų namų globotinių. Pastatas dar turi būti renovuojamas iš vidaus ir pritaikytas žmonėms gyventi. Prie jo dar bus pastatytas šiltnamis, kuriame naujieji Žadeikių gyventojai auginsis daržoves, buvusios mokyklos pusrūsiuose bus įrengtos socialinės dirbtuvės su vaisių ir uogų džiovinimo įranga. Dar žadama nupirkti elektrinę malkaskaldę, kuria namų gyventojai pasiruoš kuro sau ir dar galės atlikti paslaugą kaimo gyventojams.

- Toks ir yra socialinių paslaugų namų reformos tikslas – didžiulius namus, kokie yra Adakave ir kitur, išskaidyti į daugelį mažesnių, o jų gyventojus įtraukti į bendruomenių gyvenimą, užimti juos pagal jų pačių sugebėjimus, - sako Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė. - Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą reformos planą Adakavo namų gyventojai bus išskirstyti po Tauragės apskrities savivaldybes. Pačiame Adakave liks tik tie, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir kurių negalima perkelti dėl amžiaus. Mūsų rajone turėtų būti įkurdinti mūsų rajono žmonės, gyvenę Adakave. Tai tokie pat mūsiškiai, tik su psichikos negalia.

Entuziastingai į šį projektą žiūri Žadeikių seniūnas Faustas Meiženis:

- Vis šiokia tokia nauda iš tuščiai laikomo namo, vis nauja veikla! - sako jis. - Globotiniams prižiūrėti bus reikalingas socialinis darbuotojas ir keli jo padėjėjai. Keturios ar penkios darbo vietos mūsų nykstančiam kaimui – tai jau šis tas!

Užtat seniūnaičiai tokio entuziazmo nerodo. Kazys Palekas sako esąs kategoriškai nusiteikęs prieš tokius įnamius, nes jų bijantys Žadeikių žmonės. „Kas gali garantuoti, kad psichiškai nesveiki žmonės nekels pavojaus Žadeikiams?“ - klausia jis. Seniūnaitis Alvydas Žiogas mano, kad žmonėms trūksta informacijos, kas per žmonės atkeliami į Žadeikius, kokios jie psichinės būklės, ar jie agresyvūs, ar ne, ar gali kelti pavojų aplinkiniams?

- Kiti jau svarsto: tvertis savo namus aukštomis tvoromis ar dar ne, dėti langines ar ne? Visi gyvena nežinioje, - sako A. Žiogas.

Grupinio gyvenimo namai naujiena tik mūsų rajonui, o Tauragė juos turi antrus metus. Vienas gyvenamasis namas Marių gatvėje jau nuo pernai gegužės apgyvendintas buvusiais Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojais. Važiuojam pasižiūrėti pas juos. Kaip jie ten įsikūrė, kaip juos priėmė Marių gatvės kaimynai?

Namas didžiulis, per du aukštus ir su pusrūsiu, gerai įrengtas. Jis nupirktas iš privataus asmens. Pirmame aukšte – virtuvė, bendras kambarys, antrame aukšte - penki miegamieji. Daugiau miegamųjų nereikia, nes gyventojai susiporavę po du – visai kaip įprastose šeimose. Pusrūsyje – skalbykla, sandėliukas ir dailininko dirbtuvės. Edvardas čia tapo puikius paveikslus. Jis moko piešti ir kitus – neįgaliems vaikams veda piešimo pamokas. Sandėliuke sudėtos pačių gyventojų konservuotos daržovės. Daržovės irgi pačių augintos – itin gerai jų šiltnamyje užderėjo paprikos ir pomidorai.

Artėjo pusiaudienis, ir Jurgita virtuvėje pietums pjaustė daržoves. Ne, ji ne virėja – prisistatė kaip virėjų asistentė. Ji paprasčiausiai mėgsta padėti virėjams ir suktis virtuvėje. Tikrieji virėjai – Žaneta su Edvardu šiandien išvirs sriubos, kurią patieks kartu su karštomis dešrelėmis. Jokių etatinių čia nėra – darbus patys gyventojai pasiskirsto pagal norus ir sugebėjimus. Vienas geresnis virėjas, o kitam labiau patinka kapstytis darže. Socialinė darbuotoja Ona Krenciūtė prižiūri, kad viskas vyktų sutartinai ir sklandžiai. Visi kartu pasidalija darbus, kartu sudaro valgiaraštį, eina į parduotuvę apsipirkti. Visai kaip bet kurioje šeimoje.

O kaip su kaimynais?

Adakavo socialinių paslaugų namų direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Asta Šlepavičienė pripažįsta, kad pernai būta gatvės kaimynų nepritarimo. Netgi rengtasi piketuoti ir kitaip protestuoti prieš tokius namus. Šiemet viskas – antraip. Po neseniai kilusių nemalonių incidentų Biržuose ir Žiežmariuose, kai vietiniai gyventojai ėmė priešintis neįgaliųjų atkėlimui, savais bendro gyvenimo neįgaliųjų namais susidomėjo ir Tauragės žurnalistai. „Tauragės žinių“ žurnalistė Birutė Slavinskienė apklausė Marių gatvės kaimynus. Štai jų atsiliepimai:

– Iš pradžių, kai sužinojom, kas šitam name apsigyvens, nemažai baimės buvo, - prisipažino priešais gyvenantys Lina ir Juozas. - Praėjo metai, ir dabar jau matom, kad baiminomės išties be reikalo. Bent kol kas jokių problemų nebuvo, draugiški, malonūs žmonės, kam reikia, visada pasiruošę padėti

– Visokių kalbų buvo, kai kas ragino net pas merą eiti, priešintis, kad čia neįkurdintų neįgalių žmonių. Tačiau kol kas jokių bėdų. Į kaimynų gyvenimą jie nesikiša. Tvarkosi aplinką, žolę pjauna, gėles prižiūri. Kai kurie net labai susidraugavo, vieni pas kitus į svečius eina, pyragais vaišina, kavą kartu geria, - pasakojo gretimame name gyvenanti Gražina.
Kodėl viskas taip greitai pasikeitė?
- Žinodami skeptišką kai kurių žmonių nusiteikimą, mes pernai pirmieji žengėme žingsnį link kaimynų, - sako šiandien A. Šlepavičienė. - Kai tik įsikūrėme, pakėlėme įkurtuves, pakvietėme visą gatvę. Kiti buvo nustebę, kiti skeptiškai nusiteikę. Kadangi atvyko ministerijos darbuotojų, buvo norinčių pasinaudoti proga ir pasakyti griežtų kalbų. Bet prie vaišių stalo atslūgo įtampa, visi vieni su kitais susipažinome. O jau šitą gegužę atšventėme metines. Ir vėl – su kaimynais. Šį sykį šventė buvo su šiokiais ir dainomis. Per metus vieni kitus jau pažinome. Juk mūsų žmonės kai reikia eina padėti savo kaimynams atlikti visokius paprastus darbus – tai žolę nupjauti, tai sniegą nuo kiemo nukasti… Baimės ir išsisklaidė. Todėl ir jūs, šilališkiai, kada Žadeikiuose įkursite panašius namus, neslėpkite savo globotinių nuo bendruomenės, būtinai pradėkite pažintį nuo įkurtuvių, suveskit prie stalo vienus ir kitus. Tegu susipažįsta, tegu bendrauja. Juk tai – ne kokie nusikaltėliai, jie ne blogesni už mus, jie tik neįgalūs. Juk su tokiais sunkiau mąstančiais žmonėmis mes nuolatos sutinkam ir gatvėje, ir parduotuvėje, ir kas dėl to atsitinka? - klausia A. Šlepavičienė.

Na, o jeigu psichozė?.. Ar neįgalus žmogus negali tapti agresyvus?

A. Šlepavičienė pataria socialinių paslaugų namų nemaišyti su psichiatrijos klinikomis, kur gydomi psichozės ištikti ligoniai, ar su Rokiškio psichiatrijos ligonine, kur priverstinai gydomi ką nors bloga padarę bet nepakaltinami ligoniai.

- Į grupinio gyvenimo neįgaliųjų namus, kokie yra Tauragės Marių gatvėje ir kokie bus Žadeikiuose, keliami tik tokie žmonės, kuriems atlikta ekspertizė, ir ekspertų komisijos pripažinta, kad jie gali iš dalies savimi pasirūpinti. Be to, grupinio gyvenimo namuose jie būna nuolatos stebimi – ištisą parą kartu su jais gyvena socialinio darbuotojo padėjėjai. Tai specialiai apmokyti žmonės, kurie mato menkiausius nuotaikų pasikeitimus. Pasunkėja būklė – kviečiamas psichiatras. O tie, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, lieka Adakave. Būna, kad mūsų klausia, kaip mes nebijome dirbti su neįgaliaisiais, o mes nesuprantam, ko reikėtų bijoti, - sako A. Šlepavičienė.

Ji pritarė šilališkių idėjai įrengti socialines dirbtuves, nupirkti malkų skaldymo mašiną, pastatyti šiltnamį:

- Labai gerai, kad turėsite kuo užimti namų gyventojus. Tai galintys dirbti žmonės, jie pakankamai gerai orientuojasi erdvėje, bet jiems trūksta socialinių įgūdžių, kuriuos turime atstatyti. Užimtumu, socialiniais ryšiais tai įmanoma padaryti. Du savo grupinių namų gyventojus mes jau rengiame savarankiško gyvenimo namams. Tokiuose namuose neįgalieji jau nėra nuolatos prižiūrimi – juos tik lanko socialiniai darbuotojai. Progresas akivaizdus, - tvirtino Adakavo socialių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja.

Petras DARGIS,
Savivaldybės mero patarėjas

Autoriaus nuotraukose: būsimieji Žadeikių grupinio gyvenimo neįgaliųjų namai (viršuje) ir tokie jau visus metus veikiantys namai Tauragės Marių gatvėje; Adakavo socialinių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja A. Šlepavičienė rodo neįgaliųjų išaugintas daržoves.


  • © 2024 - Visos teisės saugomos.
  • Redakcijos ir publikuojamų straipsnių autorių nuomonės gali nesutapti.
  • Už autorių pateiktų straipsnių turinį, nuotraukas ir kitą medžiagą redakcija neatsako. Už užsakovų pateiktų skelbimų ir reklamų turinį ir klaidas redakcija neatsako. Galimai užgaulingi, įžeidžiantys ar kitaip šmeižiantys skaitytojų komentarai pastebėjus ištrinami.
  • Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.
  • Susisiekite su redakcija: zemaitija.lt@gmail.com
LT RU EN