Liepos 23 d., 17 val., Akmenės kultūros namuose atidaroma personalinė Dainiaus Liškevičiaus paroda „Pelėda, šventovė ir judantysis“.
Dainius Liškevičius yra ryškus Lietuvos „lūžio kartos“ menininkas, kuriantis tarpdisciplininio meno erdvėje, apimančioje instaliaciją, fotografiją, performansą ir objektą, nuosekliai permąstant formos ir jos veikimo principus. Menininkas kuria situacijas, kuriose susikerta skirtinga meninė kalba, o pažįstami vaizdiniai įgauna netikėtą, dažnai ironišką pavidalą. Jo kūrybai būdingas kritinis santykis su ideologijomis, institucijomis ir vizualinės kultūros mechanizmais. Analizuodamas konkrečios vietos specifiką, Liškevičius tiria žmogaus elgsenos modelius, tapatybės virsmus, sakralumo bei profaniškumo santykį bei nuolatinę įtampą tarp asmeninės ir kolektyvinės patirties naratyvų.
Personalinėje Dainiaus Liškevičiaus parodoje „Pelėda, šventovė ir judantysis“ menininkas tęsia ilgalaikius tyrimus apie istorinę atmintį, progresą ir kultūrinių simbolių transformacijas. Čia į pagrindinį pasakojimą įsipina ir Akmenės rajono istorija – regiono, garsėjančio gamtiniais ištekliais ir turtingu pramoniniu paveldu, tapusiu svarbia jo tapatybės dalimi. Ekspozicijoje XIX a. bažnytinio interjero elementai – medinės baliustrados, tradiciškai žyminčios ribą tarp sakralios ir kasdienės erdvės, praranda savo pirminę liturginę paskirtį ir yra transformuojamos į kinetines struktūras. Judėdamos skirtingomis kryptimis, jos kuria įtampą tarp judėjimo pirmyn ir cikliško sugrįžimo, išryškindamos progreso iliuzijos paradoksą, kuomet kiekvienas žingsnis į priekį kartu talpina ir sugrįžimo į pradžią galimybę.
Parodoje iš cemento maišų suformuotas statinys, savita šventovė, veikianti kaip aliuzija į antikines betono tradicijas, vietos istorinę atmintį ir kartu kaip ironiškas žvilgsnis į šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės kuriamas „šventyklas“. Statinio viduje atsiveria spekuliatyvus ekologinis ir kosminis pasakojimas, jungiantis asmeninę patirtį, aplinkos kaitos že